Beribė atmintis

Ar atmintis beribė? Taip,- klausia ir atsako daugkartinis atminties didmeistris Kevin
Horsley. Leidyklos „Forsmart“ išleistoje knygoje „Neribota atmintis“ Kevinas paaiškina, kaip
lavinti atmintį ir protinius gebėjimus. Siūlome ištrauką iš įžanginio knygos skyriaus apie
dėmesio koncentraciją. Knyga pripažinta „Wall street Journal“ bestseleriu ir # Amazon
tarptautiniu negrožinės literatūros kūriniu

Esame apdovanoti gebėjimu mąstyti apie savo mąstymą. Sutelkę dėmesį
į savo mąstymą, galite pagerinti savo gyvenimą – jūs kontroliuojate
tai, ką norite. Galite ir toliau pasyviai stebėti, kaip jūsų dėmesį
valdo aplinka, arba galite imti patys jį kontroliuoti. Daugelis žmonių mano, kad maksimali
dėmesio koncentracija – kažkokia magiška būsena, kurią nuo pat gimimo patiria vos keli
išrinktieji.
Pavyzdžiui, kaip manote, ar raumeningais bicepsais kai kurie
puikuojasi jau nuo gimimo? Žinoma, ne. Visi žinome, kad raumenis
galima užsiauginti tik daugybę valandų treniruojantis. Deja, sutelktą
dėmesį žmonės vertina kaip kažką, ką turi arba neturi. Iš tiesų norint
gebėti sutelkti dėmesį, kaip ir darant bet ką kita, reikia praktikuotis. Gebėjimas sutelkti
dėmesį išlavinamas nuolat praktikuojantis. Kasdien
atliekami smegenų tyrimai rodo, kad mokantis ko nors naujo
smegenys nuolat keičiasi. Savo gebėjimus sutelkti dėmesį ribojantys
žmonės tebemano, kad smegenys negali pasikeisti. Mes žinome, kad
gebėjimą sutelkti dėmesį galima ir reikia lavinti. Jūs turite visas galimybes
valdyti tarsi beždžionė besiblaškantį protą ir susigrąžinti savo
energiją.
Štai kokia yra kasdienė eilinių žmonių dėmesio lavinimo treniruotė:
ryte jie pabunda nepatenkinti, dažniausiai pažadinti kokios nors
garsios dainos ar skardaus žadintuvo, tada patikrina, ar mobiliajame
telefone yra naujų žinučių. Šoka iš lovos ir eina į vonią, čia apmąsto
šimtus darbų, dėl kurių nerimauja arba kuriuos reikia padaryti. Deja,
jie neskiria nė minutės, kad pasiruoštų dienos darbams, vos spėja suvalgyti
nesveikus pusryčius ir išgerti kavos. Paskui sėda į automobilį,
įsijungia radiją, kalba telefonu ar net važiuodami rašo žinutes. Visi jie
tampa pikti, nervinasi dėl transporto spūsčių ir panašiai. Bet transporto
srautas nepasikeis, reikia keisti mąstymą. Tiesą sakant, nerimaudami
dėl begalės dalykų ir sutelkdami dėmesį į tai, kas tikrai gali
palaukti tinkamo laiko, visiškai išblaškome savo dėmesį.
Įsivaizduokite, kad jūsų dėmesys – tai olimpinėse žaidynėse dalyvaujantis
sportininkas. Ar jis galėtų rungtyniauti? Mes išsiblaškę dėl to,
kad nelaviname gebėjimo sutelkti dėmesio. Mes nuolat junginėjame
savo proto kanalus ir niekada ilgesniam laikui nepaliekame įjungto
vieno. Šiais laikais mes itin atsainiai vertiname viską, ką darome. Gyvename
iliuzinės veiklos pasaulyje ir manome, kad užimtumas prilygsta
geram verslui. Deja, užimtumas kartais tėra užmaskuotas delsimas.
Užimtas žmogus gali jaustis gerai ir galvoti, kad pavyks daug
nuveikti, tačiau vakare įvertinęs dienos darbus neretai pamato, jog
nenuveikė nieko gero. Mes laviname savo protą taip, kad gebėtume

sutelkti dėmesį į daugybę dalykų, todėl mūsų dėmesys išskaidytas. Lavinti gebėjimą
sutelkti dėmesį ne taip ir sunku. Tereikia išmokti
nurimti ir susikoncentruoti į šią akimirką. Reikia išmokti būti čia ir
dabar. Kai esate darbe, būkite darbe. Kai esate namie, būkite namie. Pitagoras yra
pasakęs: „Mokykitės tylėti. Leiskite savo protui klausytis
ir įsiminti.“
Mes užtvindome savo protą įvairiausiomis problemomis, todėl mūsų
nėra čia ir dabar. Galbūt namie susikivirčijote, tada nuvykote į darbą
ir negalėjote susikaupti. Problemos neleidžia protui susitelkti. Kai vis
galvosite apie konfliktus, protas blaškysis. Konfliktas – sutelkto dėmesio
priešas. Kai esate ramus, mėgaujatės šia akimirka, protas tampa panašus į lazerio
spindulį. Ramybė ir dėmesio sutelkimas yra vienas ir tas pats.
Toliau pateikti keturi patarimai, kaip atsikratyti vidinių prieštaravimų
ir nuraminti savo protą.
1. KONTROLIUOKITE SAVO VIDINĮ BALSĄ.
Ar girdite balsą, tyliai šnabždantį galvoje? Jei nesate tikras, galite savęs
paklausti, ar jūsų vidinis balsas vis dar su jumis. Visi turime tą
balsą, kuris nepaprastai veikia mūsų gebėjimą sutelkti dėmesį ir gyvenimą.
Jūs nuolat kalbatės su savimi, vienintelė problema ta, kad koncentruojatės
tik į klaidas. Pradėkite fiksuoti gerus darbus.
Kur ir kaip šiandien pavyko sutelkti dėmesį? Kurioje gyvenimo srityje
turite liautis save menkinę? Vidinis balsas gali duoti vertingų patarimų, tereikia juos išgirsti
ir
įgyvendinti. Dėmesio valdymo centras padeda nepasimesti pasaulyje.
Atmeskite klaidinančius balsus, bet kokia neapykanta sau ir konfliktai
tėra mintis ar vidinis balsas… todėl keiskite mąstymą, nes jis nėra akmeninis. Ir
nepamirškite, kad davus sau netinkamus nurodymus,
nutiks blogi dalykai.
2. LIAUKITĖS DIRBTI KELIS DARBUS VIENU METU.
Mes išblaškome dėmesį, kai dirbame kelis darbus vienu metu ir taip
prarandame ramybę. Gebėjimas vienu metu atlikti daugybę užduočių
– tik mitas!
Jei kada stebėsite laukinėje gamtoje medžiojančią liūtę, pamatysite,
kad ji visą savo dėmesį sutelkia tik į vieną antilopę gnu. Ji niekada nebandys
sekti dviejų antilopių, nes žino, kad taip tikriausiai nepagaus
nei vienos. Visas jos dėmesys sutelktas į vieną tikslą, ji daro viską, kad
tą tikslą pasiektų. Kai liūtai treniruojami cirke, priešais juos pastatoma
kėdė, kuri padeda juos suvaldyti. Mat kėdė išblaško jų dėmesį. Jie
susitelkia į keturias kėdės kojas, dėl to apima tam tikra transo būsena.
Mes, žmonės, esame tokie patys. Mūsų smegenys vienu metu gali susitelkti
tik į vieną dalyką – vienu metu neįmanoma dėmesio sutelkti į
kelis. Jei bandysite tai padaryti, iš tiesų jūsų dėmesys šokinės nuo vieno
dalyko prie kito, todėl nepajėgsite užduočių atlikti iki galo. Vienu
metu gerai galime atlikti tik vieną užduotį, todėl idėja vienu metu
atlikti kelis darbus yra pats pražūtingiausias visų laikų mitas. Mes savo protą laviname taip,
kad susikaupti darosi vis sunkiau ir
sunkiau. Daugelis žmonių tiesiog nepajėgia ilgam laikui sutelkti
dėmesio. Esu girdėjęs, kad žmogus į savo mobilųjį telefoną pažiūri

maždaug 50 kartų per dieną. Mes skaitome elektroninius laiškus,
naujienas, naršome po feisbuką ir tviterį, nors tą laiką turėtume skirti šeimai ir bendravimui.
Žmonės šiais laikais net vairuodami kalbasi
telefonu – ko gero nedaugelis žino, kad tokiu atveju stabdymas pailgėja
puse sekundės. O jei važiuojate 112 kilometrų per valandą greičiu,
per pusę sekundės nuvažiuojate 15,5 metro… toks atstumas gali
būti lemtingas. Jei automobilį vairuojate išsiblaškęs, avarijos tikimybė
padidėja 9 kartus. Suskambus telefonui nereikia atsiliepti… būtent
tam buvo išrastas balso paštas! Neurologė Merilė Springer (Marilee Springer) yra
pasakiusi: „Žinoma,
kad vienu metu dirbant kelis darbus, jie padaromi 50 procentų
lėčiau, taip pat 50 procentų padidėja klaidų tikimybė.“ Tokia veikla
panaši į narkotikų vartojimą. Daugybė tyrimų rodo, kad vienu metu
dirbant kelis darbus mažėja darbingumas ir efektyvumas, slopsta kūrybiškumas
ir dažniau priimami klaidingi sprendimai.
Vienu metu atlikdami kelias užduotis, negalime ramiai mėgautis esama
akimirka. Blezas Paskalis (Blaise Pascal) yra pasakęs: „Visų žmogaus
kančių priežastis – negebėjimas vienam ramiai pasėdėti kambaryje.“
Vos įlipę į automobilį turime įjungti radiją. Vos grįžę namo
turime įjungti televizorių. Žiūrėdami televizorių vis junginėjame
kanalus. Mums sunku peržiūrėti net reklamą. Nuolat galvojame apie
problemas. Daugelio žmonių dėmesys klajoja nuo vieno objekto prie
kito, ir tik retam pavyksta susitelkti į vieną tikslą. Negebėjimas sutelkti
dėmesio yra tikra bėda. Liaukitės save žaloję, nuolat keisdami dėmesio objektą. Lavinkite
protą, grįždami prie įpročio vienu metu atlikti tik vieną užduotį. Iš
naujo atraskite nuoseklaus darbo prasmę, užuot blaškę dėmesį ir vienu
metu darę kelis darbus. Išskirtinis rezultatas visada susijęs su maksimaliai sutelkto
dėmesio laikotarpiais. Padrikai dar niekada nebuvo
sukurta nieko vertingo. O jei esate čia ir dabar, smegenų gebėjimai ir
ištekliai taip pat bus panaudojami čia ir dabar.
3. ŽINOKITE, KO NORITE.
Suradę tam tikrą informaciją, žmonės niekada tiksliai nežino, ko būtent
nori. Jie nesutelkia dėmesio. Toliau pateiktos trys pagrindinės
taisyklės, padėsiančios geriau įsisavinti gautą informaciją.
Tikslas. Itin svarbu turėti aiškų tikslą, nes aiškumas slopina pasipriešinimą.
Niekada nepamirškite, kam reikalinga konkreti informacija.
Dirbdami su bet kokia informacija, visada turite matyti to darbo tikslą.
Jei nežinote, ko norite, kaip tai sužinosite gavę informacijos? Mokymasis
turint tikslą padeda sutelkti dėmesį, suvokti ir įsiminti informaciją,
kontroliuoti minčių srautą. Kuo aiškesnis tikslas, tuo daugiau
informacijos gausite. Migloto tikslo pavyzdys: skaitydamas šią knygą
noriu daugiau sužinoti apie atmintį. Konkretaus tikslo pavyzdys:
noriu išmokti mažiausiai 6 pagrindinius būdus, padedančius lavinti
atmintį. Sutelkite dėmesį į gaunamą informaciją, tada pritaikykite ją
praktiškai. Deivido Aleno (David Allen) teigimu, „Jei nesate tikras,
dėl ko kažką darote, niekada to nepadarysite iki galo.“
Domėjimasis. Nuo susidomėjimo priklauso susitelkimas, taigi ir dėmesio
intensyvumas. Jei jums neįdomu, prisiminti, ką skaitėte, bus
beveik neįmanoma. Ir visai nesvarbu, kas yra jūsų interesų sąrašo
viršuje, bet būtent susidūręs su šiais dalykais jūsų protas bus budrus,

disciplinuotas ir sutelktas. O ėmę nagrinėti šio sąrašo gale esančias
temas, pradėsite dvejoti ir vilkinti. Galite įsiminti begalę informacijos, jei tik tema domina.
Jūs tai darote
savaime, o dėmesys būna maksimaliai sutelktas. Dėmesio stoka iš
esmės yra susidomėjimo stoka. Jūsų protas niekada neklaidžioja, jis
tik juda link įdomesnių ir prasmingesnių objektų. Visi žinome, kad susidomėjimas
padeda sutelkti dėmesį. Bet kaip susidomėti
nuobodžia informacija? Pirmas žingsnis – susirasti įdomias
temas, o tada rasti ryšį tarp jų ir naujos informacijos, kurią reikia įsisavinti.
Pavyzdžiui, man patinka mokyti kitus žmones ir su jais dalytis
savo žiniomis. Todėl ką nors skaitydamas visada ieškau naujos informacijos,
susijusios su šia tema. Kai skaitau ar klausausi taikydamas
savo interesų filtrą, būnu susikaupęs ir susikoncentravęs. Visada savęs
klausiu, kaip ši informacija siejasi su mokymu. Kaip ji gali pagerinti
mano gyvenimą? Ar ją perskaitęs ir įsiminęs gausiu tai, ko daugelis
žmonių nežino? Ar ji padės man ateityje? Kaip ši medžiaga padės
siekti savų tikslų? Kitaip tariant, visą nuobodžią informaciją pozityviai
mąstant galima paversti įdomia. Gilbertas Čestertonas (Gilbert
Chesterton) yra pasakęs: „Neįdomių dalykų nėra, yra tik neįdomūs
žmonės.“ Taigi domėkitės! Smalsumas.
Klausimai padeda patenkinti smalsumą. Prieš pradėdamas
ką nors skaityti ar mokytis, savęs paklauskite, kas jus motyvuoja.
Daugelis žmonių užduoda tokius klausimus, kurie neskatina veikti.
Žiūrėdami į knygą jie sako: „O kodėl turėčiau šią knygą skaityti?
Čia tiek daug teksto. Ji tikrai atrodo nuobodi.“ Jei taip galvosite, kiek
energijos liks mokymuisi? Reikia užduoti energijos suteikiančius
klausimus, kurie sudomintų informacija. Paklauskite savęs, kaip ši
informacija siejasi su dabartiniu jūsų gyvenimu ir kaip ją galėtumėte pritaikyti praktiškai.
Kaip ši informacija padės jums pasiekti savo
tikslus? Kaip ją galite panaudoti savo darbui gerinti? Kaip ji gali jums
padėti? Kaip ji gali pakelti jūsų vertę? Pradėkite domėtis savo protu
ir jo veikimo mechanizmais. Tonis Robinsas (Tony Robbins) yra pasakęs:
„Jei norite išsigydyti nuobodulį, pradėkite kuo nors domėtis.
O jei būsite smalsus ir žingeidus, niekas nebus nuobodu, nes viską
norėsite ištirti. Taigi puoselėkite žinių troškimą ir gyvenimas taps nesibaigiančia
džiaugsmo simfonija.“
4. ATMESKITE NERIMĄ
Įsivaizduokite, kad vieną dieną pabudote neturėdami jokių rūpesčių.
Kaip jausitės? Būsite ramūs, galvoje nebus minčių, žadinančių
nerimą ir stresą. Įsivaizduokite, kad prabundate ir jums nereikia mintimis kontroliuoti
kitų žmonių ar vyriausybės. Įsivaizduokite, kad nebereikia tikėti
naujausiais baimę sėjančiais gandais. Bairon Keitė (Byron Katie) klausia: „Pasaulyje galiu
rasti tik trejopą
veiklą: savo, jūsų ir Dievo. O prie kokios veiklos prisidedate jūs?“ Būsite
daug ramesnis, nusprendęs didžiausią dėmesį skirti savo mintims
ir darbams. Gyvenimas bus nesudėtingas, jei viską vertinsite paprasčiau
ir susitaikysite su savo minčių srautu. O jei manysite, kad jūsų
mąstymas neteisingas, kentėsite. Kiek žmonių, įvykių ar kitų reiškinių
bandėte kontroliuoti šiandien? Skirkite dėmesio sau ir mėgaukitės
lazerine tyro proto energija.

Jūs esate visiškai ramus, nes nėra dėl ko jaudintis. Nerimas nėra įgimtas,
tai itin kūrybiška proto veikla. Nerimą kelia sau užduodami klausimai.
Jei vis klausite, o kas, jei, netiesiogiai liepsite protui jaudintis.
Jei nuolat galvosite, kas bus, jei prarasite darbą, jei sudaužysite automobilį,
jei užpuls nusikaltėliai, galvoje bus kuriami filmai ir įvairiausi
scenarijai, neleidžiantys nė akimirkos ramiai pabūti. Verčiau savęs paklauskite,
ką darysite, jei prarasite darbą, jei sudaužysite automobilį.
Mintys, kylančios uždavus panašius klausimus, visai neskatina nerimauti.
Priešingai, jos padeda numatyti veiksmus, nukreipiančius protą
reikiama kryptimi. Pagalvokite, kaip elgtumėtės įvairiais atvejais, ir
sutelkite dėmesį į savo, o ne kitų mąstymą. Mokykitės nusiraminti, nes jei nemokėsite
sutelkti dėmesio, nepavyks
nieko įsiminti.
Daugelis žmonių emociškai blaškosi nuo vieno kraštutinumo prie
kito. Koncentracija – tai mokymasis ilgam sutelkti dėmesį į vieną
objektą. Maksimaliai panaudodami savo gebėjimus, galite pasiekti
bet ką. Įsivaizduokite, kad jūsų protas yra deglas. Daugelis žmonių
leidžia savo deglui šokinėti ir šviesti bet kur. O jūs norite, kad jūsų
deglas liktų vienoje vietoje ir ryškiai apšviestų pageidaujamą plotą.
Tik patys galite sutelkti savo dėmesį, nes tai vidinis darbas.
Šiandien pat turite apsispręsti, ar norite lavinti gebėjimą sutelkti dėmesį.
Viskas priklauso nuo jūsų. Tad šalin pasiteisinimus ir blogas
mintis, išmokite būti čia ir dabar!