Kaip atsiranda mūsų jausmai – NLP vadovas

Tarp „žinoti, kaip“ ir sugebėti – didelis skirtumas. NLP (neurolingvistinio programavimo) tikslas –
išmokyti sugebėti. Sugebėti kurti santykius, megzti ryšius, valdyti protą ir emocijas, spręsti konfliktus ,
dėstyti mintis, judėti tinkama kryptimi, formuluoti rezultatus. Leidykla „liūtai ne avys“ pristato New York
Times bestselerį, trijų pripažintų Amerikos ekspertų „NLP vadovą“ lietuvių kalba. Skelbiame ištrauką iš
knygos:

Visų žmonių centrinės nervų sistemos struktūra beveik tokia pati, todėl daugelį tų pačių
dalykų išmokstame vienodai. Mus visus gali neraminti panašios problemos, tačiau ne visi galvojame
vienodai. Tiesą sakant, kiekvienas mąsto šiek tiek kitaip, nei bet kuris kitas kada nors gyvenęs arba kada
nors gyvensiantis žmogus. Kiekvienas yra unikalus kaip snaigė ar piršto atspaudas. Galbūt jums kilo
klausimas, kodėl turėtumėte rūpintis tuo, kaip mąstote. Štai kodėl. Daugelis mūsų keliauja per gyvenimą
susitaikydami su nedideliais kartais iškylančiais sunkumais, emociniais ir psichiniais apribojimais. Mes
sakome: „Nemoku matematikos“ arba „Man niekada nesisekė sodininkystė.“ Tokios mintys gali trukdyti, jei
dėl kokių nors priežasčių norėtumėte tapti geru matematiku ar sodininku.

O kas, jei viskas gerokai rimčiau?
Tarkime, negalite pasipriešinti kolegoms ar šeimos nariams. Kiekvienas turi sugebėti nubrėžti
ir išsaugoti savo ribas. Taip susikuriame saugumo jausmą ir priverčiame kitus gerbti mūsų sprendimus. Kas,
jei „tiesiog nesugebate nieko padaryti laiku“? Arba nepavyksta išlikti ramiam kalbant prieš auditoriją? Arba
norėtumėte tapti sveikesnis, atsisakydamas žalingų įpročių ir ugdydamas geresnius? Arba jums būdingos
kitos savybės, kurias norėtumėte pakeisti, bet niekaip nepavyksta? Esmė ta, kad mes visi galime būti tuo,
kuo norime. Tačiau pragyvenę kelis dešimtmečius, daugelis tiesiog pasiduoda ir sutinka su tuo, kad „esame
tokie, kokie esame, ir nieko čia nepakeisi“.

Netiesa! Dar visai neseniai niekas neturėjo tinkamų priemonių, leidžiančių keistis. Išsiaiškinę
savo mąstymo modelius, galite išnarstyti savo mintis ir pakeisti senus nepageidaujamus įpročius. Galite
pasirinkti naujus elgesio variantus tokiose situacijose, kuriose jaučiatės prastai. Jūs išlavinsite naujus
įgūdžius, o šalia jūsų kitiems taps maloniau. Iš esmės galite perkurti save. Daugelis jaučia taip, kaip
jaučiame orą: „Oi, kokia prasta diena… Oi, kaip mane sunervino… Ai, nežinau, šiandien prastokai jaučiuosi…
Man tiesiog nesiseka.“ Visos frazės primena dieną, kai lietus užklumpa be skėčio, tiesa? Tokiu atveju
jaučiatės aplinkybių, kurių negalite kontroliuoti, įkaitu, arba bandote susiimti ir kovoti iš paskutiniųjų.
Galbūt sakote sau: „Neverkšlenk. Varyk iki galo.“ Tai sunkus kelias; jis primena bandymą atrakinti duris
priešingu rakto galu. Paprastesnis būdas tai padaryti – pirmiausia suprasti, iš kur kyla šie jausmai.

Štai kaip kyla jausmai. Pirmiausia susiduriate su kokiu nors išoriniu dirgikliu. Pavyzdžiui,
pirmas dalykas, su kuriuo susidūrėte pabudę šį rytą, buvo jūsų aš. Tą akimirką buvote tik jūs, tiesa? Bet tada
ėmėte reaguoti į aplinką: švilpiantį arbatinuką, verkiantį vaiką, šunį, kurį reikia pavedžioti, televizoriaus
garsą ir pan. Kad ir koks būtų jūsų pasaulis, jūs susidūrėte su dirgikliu, pasiekusiu smegenis. Vos jutimams
patekus į smegenis, jie interpretuojami. Jūs priskiriate jiems reikšmę. Tai tikrai svarbu, nes viskas vyksta taip
greitai, kad to net nesuvokiate. Įdomu tai, kad vos reikšmė priskiriama, jūs išgyvenate vienokias ar kitokias
emocijas. Jūs susikuriate jausmą, susijusį su šia reikšme.

Galbūt galvojate: „Laukia prasta diena… Vėl bus kamščiai… Didelis užterštumas… Nekenčiu
politikos… Ekonomika smunka… Baigiasi kava… Kodėl kas nors kitas negali išvesti to prakeikto šuns?“
Pažįstama? Arba galbūt, jei esate iš tų laimingųjų, kurių santuoka, kaip ir manoji, sėkminga, galvojate:

„Labas rytas, brangioji. Kokie šiandienos planai?“ Kokia išvada? Jūsų galvoje vyksta vienokie ar kitokie
dalykai.

Nepriklausomai nuo to, su kokiu dirgikliu susiduriate, priskiriate jam reikšmę, patiriate
emociją, ir būtent ta emocija sukelia jūsų reakciją. Tai išgyvena daugelis žmonių. Kai imate suprasti, kad
emocijas sukelia reikšmės, kurias suformuojate iš kokios nors minties ar išorinės informacijos, galite prie tos
minties grįžti, ją „išpakuoti“ ir pakeisti. Būtent tada gebėjimas sulėtinti mintis leis efektyviau mąstyti ir
pasirinkti tinkamesnes reakcijas.

Taigi nuo dirgiklio iki prasmės… nuo prasmės iki emocijos… nuo emocijos iki veiksmo. Visas
ciklas vyksta tiesiog akimirksniu, milijonus kartų per dieną ir beveik visada mums neįsisąmoninant.
Įsidėmėkite: sudėtingiausia tai, kad paprastai sąmoningai suvokiame tik pirmąjį dirgiklį ir emociją, o
prasmės – ne. Pabandykite ištarti šiuos teiginius: „Jaučiuosi puikiai, kai būnu šalia tavęs“; „Jis mane
įsiutino“; „Šis klientas sugadino man visą dieną.“ Nepaisant to, kaip šios emocijos išreiškiamos, tikroji mūsų
jausmų priežastis – NE kitas asmuo. Tikroji jausmų priežastis yra prasmė, kurią priskiriame tam, kas atkreipė
mūsų dėmesį.